malokininkas

×malòkininkas, -ė smob. (1) plepys: Ma[n] labai patinka pasiklausyt, ka kartais geri malòkininkai susikimba Škn. Susitiko tą malòkininką ir daba stirsta ant kelio [besikalbėdamas] Jnš. ║ liežuvautojas, plepalų nešiotojas: Kitos tokios malòkininkės nerasi pas mum, kaip ji Jnš.